Tags: dienoraštis | įrankiai

Rytas prasidėjo mūsų užvedimu kep tik pasukau raktelį tep ir prasidėjo keista net

Apsidairiau, ir besimarkstydamas nuo šviesos aptikau kad rytas labai gražus. Nors dar kiek šąlo, ale jau šildė labai smagiai, o pažeme tolėliau driekėsi rūkas. Medžiai buvo padengti šerkšnu, todėl suskubau traukt potiką kad papotkinčiau miergai sitas grožybes tep ir fotkijau kol iki darbo atbirbiau

Dirbtuvėse jau aptikau jaunuolį prie tekinimo staklių maladec, tik pagalvojau kad reikės apskūst kad nesirūpina jos , mat pečius buvo numirėlio temperatūros nu gal šviežio, biski drungnas.

Pakaliojau gelžgalius, kažką privirinau, kažka nupjoviau, ir po pietu nutarėm maut Utenon. Insireikė mat labai mum vieno gelžgalio.

Apžiurėjom kelis, ir nutarėm kad jau jamsma šitą. Davėm žmogui ant ir anas mikliai suorganizavo pakrovimą.

Niekad dar nebuvau matęs tokio ilgo teleskopinio krano sakė siekia iki 13m o ten kur buvo kompresorius (mat ji pirkom), sakė kelia apie 900kg o pakrovęs susilanksė labai kompaktiškai, net nepatikėčiau kad tiek pasiekt gali

Mhm, pasikrovėm gana greit gi šitoks tam vadovavo

Tada ta griozdą pririšom diržais ir pasiplovėm namo kaip namuos iškrovėm jau nebenupotkijau (gavau darbo ) o ir sutemo

Ryt vėl mausim gastrolių, šikart į Kauną, parsivešim dar vieną gelžgalį mum vis mažai gi o Julius (draugas) tai išvis kaip šarka. Jam tik parodyk blizgantį gelžgalį, tai puls kaip nevalgęs nors puola ir ant surudijusio išmėginta aš tik va rimtesnis, atsakingesnis prieš puldamas dar pasilaužau

Tiek vat žinių

Dar pagalvojau: pamatys moterėlas gražius paveiksliukus, kaip puls žėt, o ten - gelžgaliai