Tags: dienoraštis | kelionės

O vat ir šelmis  taip ilgai nerašinėjau, kad net pamiršau pusė slaptažodžių ir prisijungimo duomenų, gerai kad jie automatiškai surašomi o nerašiau nes nelabai buvo ką (tingėjau) tik dabar, kai prisižadėjau ir dingt jau nebėra kur, klaviatūrą pradėjau naudot pagal tiesioginę jos paskirtį o ne tik trupiniam rinktis

Pagrindinė įrašo tema tai mini mytas, kurio metu mus aplankė Smiling su svita ir Kabelll. Pirmieji kai atvažiavo, tai net priguliau už lango. Nesitikejau tokios prabangios ir blizgančios ir vos tik atsikvošėjau (po gerų 8min.) bei puoliau fotkyt, Smiling iškėlė pirštuką ir pasakė kad bus man pipiec prieš akis iškilo mano fizionomija su pamušta akim, ir iškart sutikau kad foto nebus bet praėjo jau nemažai laiko ir aš išdrąsėjau, tai foto idedu su apribojimais

Proga buvo neeilinė, mes net naują staliuką su taburietkom isigijom, nes senasis suolas suglebo nuo senatvės. Pasikepėm šašlio, pasifotkijom (Smiling fotikas tai jofani koks didelis, užsipavydėjau iškart bet apsimečiau kad ne trupučio nerūpi tie jos pribumbasai ir kukliai pora kart plykstelėjau su mūsų muiline) ir apkalbėjom Lorenso tikėjomės kad atlėks bet matyt buvo labai užsijamys palik bent jau numerį

Kabelll irgi vos atlėkė, vėžijo po apylinkes kažkokius tai francūzus žinoma, kultūros pasisemt yra gerai, bet pas mus čirškėjo šašlis, tai sutiko gana greit 

Pasibuvom labai gerai, tiesa lietutis užlynojo ir teko klumpes gryčion tyst, bet tikrai smagu kad susilėkėm. Būtų smagu kažkada vėl susimatyt 

Labai spontaniškai nutarėm iki kryžių kalno palėkt, bet klastūnas Zbignevas (mūsų navigacija), nuvedė mus į Pakruojo kaimą. Apžiūrėjom vieną nemažą dvarelį

Dvaras remontuojamas, bet pamaklinėt buvo kur aptikom nemažą tvenkinėlį kuriame dvarponis mazgojo kojas, o šalia buvo ir jo elektrinė (yr ten toks ratas besisukantis nuo vandens) bei paštas su viešbučiu

Kol pradžioj buvau už kampo, mierga nusėlino iki informacijos, kur grįžęs ir užtikau ją tarp 3 informatorių, kurie net susiriesdami porino jai kažkokias istorijas ir kvietė apsilankyt vėl. Bet grasino kad bus mokama nu, nieko nuostabaus, vieta ten jau dabar labai graži, o kai baigs remontuotis tai bus visai gut. Jei kam bus įdomu, galit apsilankyt http://www.pakruojo-dvaras.lt/

O paskum jau lėkėm link kelionės tikslo net rūko (pasatas tai nebenaujas). Nors ir abejojau ar gerai lekiam, bet labai greit privažiavom Kryžių kalną buvau ten labai senai, dar mažas nupiepelis, tai tikėjausi kažkokio milžiniško kalno su kryžiukais Tiesą sakant įspūdžio nebepaliko, nors ir aikštutė sutvarkyta ir takelis trinkelėm grįstas žinoma įdomu pažėt, graži didelė skulptūra išskėstom rankom..

O tolumoj atsirado vienuolynas, nupėdinom ir iki jo paslampinėjom ir parmovėm namo nes jau lietus ant nosies kabėjo.

Ke, kur nepasigirsiu kaip mūsų šelmis  (Toris, nors mama jį vadina Torkiu) išaugo tikras cirkinykas

Dar ir vieną foto pridedu kad būtų tvarka

O dar mes jau turim žemę pradėjom popiergalius visokius tvarkytis kaip seksis toliau parašysiu atskirame įraše  

Tiek vat žinių

foto special for Kabelll