Tags: dienoraštis | kelionės | Norvegija

O vėliau mes maklinėjom po miestelį, net užsikorėm iki Karalių kalno Namai labai įvairūs, vietom labai panašūs i Nidoj esančius, ir mes gal aš o gal mes iškėlėm hipotzę, kad kai vikingai lupo kuršius (o gal atvirkščiai), vikingų sumastė kad gana tom muštynėm ir padraugavo su priešais taip atsirado tokie pat namukai ir vėl visi ilgai ir laimingai gyveno. Tiesa istoriniais faktais to pagrįst negaliu, ale

Belipant link Karalių kalno aptikom labai dailių pievelių, ir aš netyčia leptelėjau kad čia turbūt avys taip žemai žolę nuskynė, ir neužilgo aptikom tai patvirtinantį faktą - lentelę su užrašu "atsargiai - kanda" Avių nebuvo daug, ale smirdėjo kaip Lietuviškos

Vos prasibrovėm pro jas, iskart ir priėjom vietinę įžymybę karaliai čia nuo senų senovės savo ženklus palieka labai įdomu.

Greta matėsi dailus namukas, o tolūmoj kažkur, turėtų būti ir kuo tikriausias vigvamas, su kailiais ir kitais pribumbasais gal net kokia skvo valgyt duoda .. bet iki ten nedaėjom, kitą kart nukeliausim

Pasivaikštinėt tikrai yra kur, visur pilna visokių takelių, keliukų, tad mes su mierga patraukėm pirmu pasitaikiusiu link miestelio

Pakeliui link užmatėm itartiną mešką, labai jau itartina nu bet tiek to..

Apskritai čia gana daug visokių paminkliukų, statulėlių. Užsikorėm ant gražaus tilto, kur tarp turėklų aptikom 3 didžių žmonių portretus, jie ant kronos irgi, berods, yra parašyta "Viskas Norvegijai"

Taip savaitė ir prabėgo rytas kada išsiruošiau namo buvo lietingas, ir važiuodamas autiku stebėjau aplinką, žmones, lietų.. Norvegai sako: "nėra blogo oro, yra tik bloga apranga" nzn kaip dėl aprangos, bet net lietui gerai pliaupiant jie be kompleksų važinėja dvirkom, bėgioja krosiuką, net deramai neapsivilkę.

Jau išskrendant, būnant oro uoste, žiūrėjau kaip norvegas mechanikas aptarnauja lektuvą. Lietus pylė kaip reikiant, temperatūra ~13 laipsnių, o jis su ryškia trumparankove liemene ir skaisčiai žaliom ausinėm atsipūtęs varinėjo lauke lyg niekur nieko idomus tipas ko nepasakysi apie atgal grįžtančius žmones. Veik visų veidai pavargę ir iškart matėsi kas kur grįžta hm.. nors parvežiau ir dovanų Džabai gavom trolišką rašiklį, kurį apžiūrinėjo labai įdėmiai komentarų ar išbandė dar nesulaukiau bet vistiek jam labai didelis Ačių

Nusileidus lynojo lietas, tad dar važiuojant pro Kauno įžymybę MEGĄ aptikau labai gražią vaivorikštę

Tiek vat žinių ir nuotykių

Miergai