Tags: dienoraštis | kelionės | Norvegija

Taip jau nutiko, kad mano mylimos miergos dėka teko apsilankyt ir Norvegijoj o prasidėjo viskas ankstyvu rytu kai sėdau i ir nuroviau iki Kauno pas Džabą mat buvom susitarę kad jis paveš mane iki Karmėlavos oro uosto kad man nereikėtų ten mašinos laikyt viskas buvo čiki kaip ir suplanuota, tik gurduolis, žinodamas kad man patinka krapštytis su gelžgaliais, paruošė man siurprizą ir teko man jam automobilio ratą pakeist nes jį paslaptingai per nakt kažkas nuleido nu susitvarkiau gana greit, net išsimurzint nespėjau

Viską sutvarkę gana greit nusigavom iki oro uosto kur ir atsisveikinom. Pamojavau mintyse jam ranka ir apsisukęs užverčiau galvą pastatėėlis buvo nemažas. Pavirpinau kinką, giliai ikvėpiau ir peržengiau slenkstį.

Niek įpatingo nenutiko, tad labai greit susiradau kur man eit ir ką rodyt

Pasisvėriau lagaminėlį, pateikiau bilietėlį, kurį apdairiai atsispauzdinau prieš kelias dieneles, ir gavau leidimą užeit. Iškart atsirado visokios fėjos traukiančios tave kad nupirkčiau sigarietų ir arielkos. Nu pasidaviau pagundom dalinai, mat mana buvo prašiusi vieną butelioką prigribt. Butelio svoris jau nebesiskaičiuoja prie bagažo svorio, ir, berods, yra kažkiek pigesnis

Pagaliau susėdom į lėktuvą (vietos nenumeruotos, tai atsisėdau prie langelio) ir pasiruošėm kada pilotas duos gazo. Ilgai laukt neteko. Vos stiuardesės parodė ka daryt jei kažkas nutiktų ir kaip prisisegt, mes pradėjom bėgėtis. Nepasakyčiau kad trauka labai įspūdinga, bet buvo labai smagu

Sėdėjau išsišiepęs ir vėpsojau pro langą matomumas būvo neblogas, tai kažkiek pasigrožėjau aplinkos vaizdelu

Kilom aukštyn ir aukštyn kol pasibaigė debesai ir niek nebesimatė. Švietė tik

Po beveik 1,5 val. pradėjom leistis. Tuoj ėmė užgulinėt ausis, tad teko kas keletą minučių gurkt seilę

Neužilgo pasimatė ir pilki debesai iš kurių pradėjo pliaupt lietus. Taip ir nusileidom smalsiai dairiausi aplink, nors tiesa prieš tai irgi teko truputį žemės pamatyt, ta proga irgi nufotkijau kažka

Laukan išėjus lašiojo nei daug nei mažai, bet kai buvau apsirengęs labai apdairiai tik megztuku, tai nieko baisaus nenutiko Prasimusiau iki pardės ir nupirkau sigarietų (vėl užsiprašė). Jos pigesnes daugiau nei dvigubai, tax free, be muitų ir mokesčių. Pardavėja kazką sučiulbėjo, o aš, kaip mulkis ir išsišiepiau kol pagaliau jai dašuto kad aš užsienietis ir norvegiškai mažai žinau išgirdau tiket - bilietukas, ir iškart jį išknisau. Ragana paseilino štampą ir tekštelėjo juo per mano švarujį bilietėlį tuom mane palaimindama. Čiupau lagaminėlį ir džiugiai išmoviau laukan kur manys jau tykojo mona meila

Greit nušlepsėjom iki autobuso ekspreso važiuojančio į Oslą (nusileidau mat Rigge oro uoste) ir pasidėję bagažą susėdom autikan

Įspudžių buvo nemažai, viskas idomu, tai viena akia žiūrėjau į o kita pro langą. Ko jau ten netrūksta tai akmens visur akmuo, kelias kirstas akmeny, tuneliukai uoloje ir lietus

Osle persėdom i kitą autobusą važiuojantį į Kongsbergą. Nors prieš tai dar stoty buvau aplankyt vietinį WC. Tulikas iš didžiosios, mat kainavo visas 10 kronų o tai grubiai 4,5lt nemažai nors autike tulikas irgi yra

Iki stoties važiavom apie valandą, o persėdę dar apie pora, tad užteko laiko ir miergą padabot ir paveizėt kaip elgiasi vairuotojai. Kas labai iškart krito į akis, tai niekas nebando savo penio ilgio demonstruot. Jei kažkas nori persirikiuot, užtenka tik posukį parodyt ir tave iškart užleidzia. Niekas niekam netrugdo. Labai patiko toks elgesys. Mum iki jų dar toli toli, nors nesakau kad visiški aborigenai esam. Jau irgi atsiranda kultūringų vairuotojų (ar nuo seno ar iš užsienio grįžę) kurie mielai tave užleidžia ir nedaro iš to tragedijos.

Labai krito ir tai, kad vos žmogus prieina prie perėjos, iškart stoja leisdamas jam praeit. Momentaliai ir besąlygiškai. Kartais net nedaėjus iki perėjos nu labai keista ir kartais net per daug paslaugiai bet malonu

Dar spėjau nusistebėt kaip autikai laksto siaurom gatvytem. Ne tai kad greitį viršyja, visai ne, bet kaip laužia posukius kartais rodos veidrodėliu šviesoforą nuskins, ale ne, prašvilpia

Taip ir atvykom miestelin nors ten visas miestas, bet pagrindinė gatvė einanti iki mūsų namukų buvo viena. Beeidamas dairiausi aplink ir stebėjausi kalnais ir kalneliais. Nebuvo jie labai dideli, net maži, bet kai jokių nebuvau matęs tai labai gražu

Per patį miestelį teka upė kuri yra užtvenkta ir toj vietoj padaryta visai neblooogas kriokliukas bet apie gamtą ir aplinką parašysiu kitą dieną